NEVAISINGUMAS
Nevaisingumas – suaugusio subrendusio organizmo nesugebėjimas gimdyti palikuonis. Žmogaus nevaisingumas. Manoma, kad vidutiniškai 10 % visų santuokų nevaisingos. Nevaisinga vadinama tokia santuoka, kada po trijų santuokinio gyvenimo metų, nenaudojant apsaugos priemonių, moteris nepastoja. Nevaisingumas gali būti patologinių procesų tiek vyrų (apie 30%), tiek moterų (apie 30%) organizme pasekmė. Vyras gali nesugebėti apvaisinti net galėdamas atlikti lytinį aktą. Vyrų nevaisingumo priežastis gali būti lytinio organo vystymosi yda (hipospadija ir epispadija), aspermija, azoospermija, sėklidžių navikai, chroniški apsinuodijimai; ypač neigiamai vyrų lytinį aparatą veikia piktnaudžiavimas alkoholiu ir nikotinu.
Moterų nevaisingumas skirstomas į pirminį nevaisingumą (kuomet moteris neturėjo nei vieno neštumo) ir antrinį (atsirandantį po buvusių gimdymų arba abortų). Nevaisingumas gali būti absoliutus, kuomet dėl įvairių priežasčių nėštumas iš viso neįmanomas (nėra gimdos, arba ji pakankamai neišsivysčiusi, nėra kiaušidžių, lytinių organų vystymosi ydos ir t.t.), ir santykinis, kuomet dėl tam tikrų priežasčių nėštumas neįmanomas, bet gali būti įmanomas po šių priežasčių pašalinimo. Moterų nevaisingumo priežastys įvairios. Viena iš dažnesnių priežasčių yra kiaušintakių nevaisingumas, sąlygotas kiaušintakių nepraeinamumo, kas trukdo susitikti juose vyriškoms ląstelėms (spermatozoidams) su moteriškomis ląstelėmis (kiaušialąstėmis) ir, žinoma, apvaisinimui. Kiaušintakių nevaisingumas gali atsirasti dėl susirgimo gonorėja, sepsine infekcija (po aborto), lytinių organų tuberkulioze ir t.t.